stuba

×stubà (vok. dial. stuba) sf. (4) 1. Sut, Š, NdŽ, FrnW, KŽ, LKAI34, Lzd, Smn, Šmk, Erž gyvenamasis (ppr. valstiečio) namas, pirkia, troba: Šita stuba pastatyta iš gerų medžių LMD(Pns). Įdirbk pečių, įdėk langus naujo[je] stubõ[je] J. Stubą pasikurti (pasistatyti) N. Priešais stùbą būdavo kluonas Dkš. Senąją stùbą nugriovėm, pasistatėm naują Lkš. Pyeita py to žiburio – stuba besanti Krg. Kur aukštos stùbos, trinytos lubos JD691. Dar aš atsimenu dūminių stubẽlių Klvr. Stubukę turėjo už miesto LTR(Graž). Vieną sykį kareiviai užėmė visą stubeliùkę Jnk. Mano tėvužėlio margi dvaružėliai, naujos stubužė̃lės JD351. ^ Kokia stuba, tokias ir jos stogas LMD(Pns). Vieno[je] stubo[je] dvim gaspadinim netalpu J. Maža stubukė, visa skatikėliais dengta (antpirštis) LTR(Bd). Apie stubą ežerėliai (langai) PrLXVII33. Stuboj abrūsai, lauke galai (sijos) B185. Stuba su svečiais pro langus išlindo (tinklas vandenyje) R¹74. Į duris įeina, o į stubą niekad neįeina (raktas) LTsV572. ║ LKAI34(Alk, Br, VšR) gyvenamasis namas iš vieno kambario ir virtuvės. 2. Al, Kbr, Šk, Lkč, Skr, Sg namo viduje įrengta patalpa: Ateina svečiai – veskis stubõj Srj. Vaikai, bėkit į stùbą – kojas nušalsit Čk. Iš buto į stùbą įeina LKT199(Žal). Kad ateini iš lauko, ta stubà linguo[ja] visa nuo tų pypkių Jrb. Vieną vakarą taip ėmė lyt, kad niekas nė nosies negalėjo iškišt iš stubos LTR(Klvr). Bet ir malkos reik, kad nori stùbą pašildyt K.Donel. Juk jie ir kiaules stubõj laikyt nesigėdi K.Donel. Į dvarelį leido, nuo žirgo sodino, ėmė mane už rankelių, vedė į stubelę JV597. 3. N, K, Rtr, LKAI34(Plik, Prk, Mrj) kambarys: Didžioji stubà NdŽ. Stùbos – tai i vienas kambarys, i kitas, o vienas kambarys – stubà, stubùkė Plv. Reiks stubàs išsiplauti prieš šventę Sdr. Pry gerų gaspadorių būdavo stubų̃ stùbos (daug kambarių) Pgg. Didelė balta puodynių krosnis išsikiša beveik iki pusės stubos I.Simon. Mokslų stuba Q513. Viršutinė stuba R297, MŽ398. Aukšto stubùtė KI274. Stubà, stubẽlė, stubìkė, stubùtė KI513.